Arterinė hipertenzija išlieka viena iš dažniausiai pasitaikančių širdies – kraujagyslių ligų, skatinanti aterosklerozės ir jos komplikacijų vystymąsi. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis per paskutiniuosius 3 metus Lietuvoje  arterinės hipertenzijos paplitimas didėja: 2004 m. ji pasitaikė 128,4 atv./1000 gyventojų, 2005 m. – 136,4/1000, o 2006 m. – 146/1000gyv. Kol kas negerėja padėtis ir kitose, labiau išsivysčiusiose šalyse. Prognozuojama, kad 2025 metais  1 iš 3 suaugusiųjų turės arterinę hipertenziją (t.y. tikimasi iki 60 proc. Jos padidėjimo). Didžiausio jos didėjimo laukiama besivystančiose šalyse (24 proc.) ir taip vadinamose trečiojo pasaulio šalyse (80 proc.). Šie, deja, liūdinantys faktai susiję su tuo, kad arterinė hipertenzija labai didele dalimi yra sąlygojama gyvenimo būdo ypatumų : mažo fizinio aktyvumo, gausaus riebalais ir druska maisto vartojimo. Nors jau seniai įrodyta, kad hipertenzija yra svarbiausias kardiovaskulinės rizikos veiksnys, lemiantis daugybę priešlaikinių mirčių (nuo miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo), jos gydymas vis dar nėra pakankamai kokybiškas ir efektyvus: net pažangios ekonomikos šalyse tik 30-40 proc. padidėjusį kraujospūdį turinčių žmonių sistemingai gydosi, o iš jų efektyviai gydomi yra tik 15-20 proc. Lietuvoje šie skaičiai dar blogesni: prof. S.Domarkienės ir doc. J.Klumbienės duomenimis, 2002m arterinė hipertenzija buvo gerai kontroliuojama tik 5,3 proc. ja sergančių vyrų ir 8 proc. moterų.

Hipertenzija yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, tačiau beveik niekada ji nebūna izoliuota, ją dažnai lydi ir kiti širdį ir kraujagysles žalojantys (rizikos) veiksniai: antsvoris, nutukimas, rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, mažas fizinis aktyvumas ir t.t.  Nustatyta, kad 65 proc. sergančiųjų hipertenzija turi dislipidemiją, 16 proc. – cukrinį diabetą, 45 proc. antsvorį ar nutukimą. Įvairių rizikos faktorių deriniai dar labiau padidina kardiovaskulinių ligų riziką: jei esant tik ryškiai arterinei hipertenzijai (kai sistolinis AKS > 195mmHg) kardiovaskulinių ligų rizika didėja 3 kartus, tai, kartu esant ir  rūkymui ši rizika išauga iki 4,5 karto, o esant hipertenzijai su cholesterolio kiekio padidėjimu net iki 9 kartų. Arterinė hipertenzija, kaip rizikos veiksnys žalojančiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, jos ryšys su pagreitintu aterosklerozės vystymusi visose kraujagyslėse yra įrodytas seniai. Nustatyta, kad esant dažnai padidėjusiam kraujospūdžiui, kraujagyslių sienelės yra aktyviai veikiamos tos spaudimo jėgos ir ilgainiui sutrikdomos kraujagyslės vidinio ląstelių sluoksnio – endotelio – funkcijos, palaikančios kraujagyslių homeostazę, pažeidžiamas jo (endotelio) pralaidumas (į kraujagyslės sienelę ima skverbtis kraujyje cirkuliuojantys lipidai) – prasideda aterosklerozės vystymasis kraujagyslės sienelėje.  Reikia nepamiršti, kad aterosklerozė pradeda vystytis gana anksti: tiriant širdies vainikines kraujagysles, nustatyta, kad jose aterosklerotiniai pakitimai randami 47 proc. 25-35m. amžiaus asmenų ir > 70 proc. asmenų, vyresnių nei 35m. Taigi, bet kuriame amžiaus laikotarpyje nustatyta arterinė hipertenzija dar pagreitina aterosklerotinio kraujagyslių pažeidimo progresavimą.

Iki klinikinė aterosklerozė – tai kraujagyslių būklė arba be simptominė jų liga, kai dar nėra akivaizdžių aterosklerozės  pasireiškimo formų (komplikacijų) – krūtinės anginos, miokardo infarkto, smegenų kraujotakos sutrikimų, insultų ir t.t., tačiau tiriant įvairių baseinų (galvos, širdies, periferines) kraujagysles, jau galima nustatyti jose aterosklerozinius pakitimus – sienelės sustorėjimą, aterosklerotines plokšteles, kraujagyslių funkcijos sutrikimus (sumažėjęs atsipalaidavimas, konstrukcija).  Visi šie kraujagyslių pokyčiai yra  aterosklerozės proceso žymenys, kurie patys savaime neduodami jokių jutimų yra svarus įrodymas apie artėjančią krizę – simptominių ligų išsivystymą arba net ūmų kraujagyslinį įvykį, kuris nors ir ne visada būna mirtinas, tačiau  dažniausiai  visada atima iš paciento dalį kurio nors gyvo audinio – smegenų substancijos arba širdies raumens. Todėl ankstyvas iki klinikinės aterosklerozės diagnozavimas yra svarbus veiksnys, padedantis gydytojui anksti perspėti pavojingų ligų ir jų komplikacijų vystymąsi. Net labai maža aterosklerozinė plokštelė, esanti kurioje nors kraujagyslėje, prisidėjus uždegimui, veikiant labai aukštam kraujospūdžiui ar emociniam stresui, gali staiga įplyšti ir šios pažeistos plokštelės greitai ima formuotis trombas, užkemšantis kraujagyslę bei tokiu būdu sutrikdantis kraujotaką šios kraujagyslės maitinamame baseine (infarktas, insultas). Taip iki šiol buvusi iki klinikinė, „nejuntama“ aterosklerozė tampa pavojingos komplikacijos priežastimi.